Archyvas

Posts Tagged ‘sriuba’

Didžioji Kinija

Pirmas įspūdis

A: Belekiek kartų praeidavau pro šitą Didžiąją Kiniją (Konstitucijos pr. 12), prašmatniai ir egzotiškai atrodančią vietelę, bet taip ir nežinau, kodėl nesusiviliodavau užsukti.

M: Belekiek kartų jau buvau čia buvęs. Norėjau atsivesti ir A. Čia pirmą kartą ragavau kinietiško maisto ir čia pirmą kartą naudojausi lazdelėmis. Žinojau kur einu, tiesiog senokai buvau buvęs.

Aplinka:

A: Kaip ir minėjau, egzotika padvelkia. Greičiausiai taip ir turėtų būti šiuo atveju, niekas neperspausta, autentiškumo priduoda kažkiek, tiek išorėje, tiek viduje. Tiesą pasakius, visko labai neapžiūrėjau, labai jau norėjau valgyti. Kažkuriuo metu pasijutau lyg užsienietiškam filme su china town’u.

M: Teisingai pasakyta, egzotiška, tačiau neperspausta. Smagus akvariumas. Smagu, kad papūgėlės (turbūt) nuolat čirškia. Jaukumo suteikia.

Aptarnavimas:

A: Gal taip užtaikėme, gal pasisekė, gal taip yra – maloni mergina mus aptarnavo, laisvai pasijutau.

M: Padavėja gera pasitaikė. Dar viena yra gerulė. Su šypsena visada ir maloniai aptarnauja. Esu apturėjęs ir blogesnių akimirkų, tačiau šį kartą mums pasisekė, padavėja linksma, maloniai bendraujanti ir atsipalaidavusi.

Maistas:

A: LABAI SKANUS buvo! Vienas tų retų kartų, kai ko nors paragauji ir gaila net greitai suvalgyti, nes pertrumpai pasimėgausi. Aš čia apie savo traškią vištieną su sezamais, ryžiais ir daržovėmis. Dalykas tikrai geras, norėčiau dar kartą apsilankyti kad ir to paties. Patiko dar dienos pietų toks variantas, kai imdamas tik karštą patiekalą sumoki 12 Lt, o jei visą komplektą su dienos sriubyte ir dar arbata, tai 13 Lt tuomet. Sriubytė buvo mažutė žuvienė-daržovienė, bet viską, man bent jau, tikrai kompensavo antras, išejau sotus ir laimingas.

M: Valgiau mėgstamiausio patiekalo – žuvies skonio baklažanų. Kažkada pats bandžiau pasigaminti, visiškas šlamštas gavos ): Porcija gerulė, skaniai ir teisingai paruošta. Nors už kelių dienų dar kartą su A apsilankėme, baklažanai buvo neiškepę. Maisto pasirinkimas didelis. Jeigu neklystu, 15 patiekalų kiekvieną dieną, o skirtingomis savaitės dienomis dar po vieną skirtingą patiekalą. Štai tokie tie verslo pietūs.

Verdiktas:

A: Išėjau tikrai patenkintas, su mielu noru pargrįšiu!!!!

M: A išėjo tikrai patenkintas. Teks grįžti dar kartą. Mielai prisijungsiu 🙂

Misterija

Pirmas įspūdis:

A: LABAI geras, visada norėjosi čia užeiti ŠIAIP (buvo girdėti gandų, kad gera vieta tai yra prasidėjimui ir dasimušimui).

M: Net negalvojau, kad jie turi dienos pietus. Kaip ir “Būsi trečias” galėtų savo vakarinius lankytojus informuoti, kad jei turi dienos pietus, gal tada susilauktų daugiau lankytojų. “People” baras tai daro su didžiuliu plakatu ant savo vitrininių langų, todėl visada pilnas pietaujančiųjų.

Vėlgi, tai vieta vakaroti ir ūliavoti, o ne pietauti. Bent taip jaučiasi apsilankius.

Aplinka:

A: Jei pasilieki ties baru, tai puiku viskas. Kiti kambarėliai tai primena šimtadienio tipo išsinuomotą namą tūseliui, ale diskocekai skirta (nors, viršuj nebuvau) (bet jei turint omeny išsinuomotą namą, tuomet – NICE). Dviprasmiški jausmai, tiesą pasakius.

M: Žmonių, bent kol mes pietavome, buvo nedaug. Iš jų bent dvi buvo baro darbuotojos, todėl žmonių iš gatvės buvo… 3. Kartu su mumis. Vėliau jų daugiau atėjo, tačiau matėsi, kad jau ne pietų pavalgyti.

Visgi jauku. Apšvietimas vakarinis įjungtas. Ir, pagalvojus, gal tai šiek tiek nukreipia mintis nuo darbų ir leidžia iš tikrųjų pailsėti per pietų pertrauką.

Aptarnavimas:

A: Kadangi M visa tai aprašė pirmas, tai belieka tik pritarti – jaučiausi jaukiai ir kaip savas. Patiko personalas. Na, ir patinka. GERAS SPRENDIMAS GERAI KOMPANIJAI, ar kaip ten, labai vilioja.

M: Ką iš karto su A pastebėjome – mes jau čia savi. Užteko vieną/du kartus vakare apsilankyti ir jau draugiškumas iš padavėjos/barmenės jaučiamas. O tai yra labai smagu. Jautiesi savas. Visa kita atitiko lūkesčius. Antrojo patiekalo teko truputį palaukti, tačiau tai tik parodo, kad jis ruošiamas vos tik gavus užsakymą, o ne iš anksto. Bet tai tik parodo, kad maistas nėra paruoštas iki galo iš anksto.

Vienas minusas, viduje nebuvo dienos pietų meniu. Tik internete arba užkabintas lauke ant durų, todėl teko klausti, ką turi…

Maistas:

A: Eilinį kartą, kai sriubų pasirinkimas yra tik iš grybienės arba aštrienės, ko nei vieno, nei kito nepasakyčiau, kad labai mėgstu, tenka surizikuoti ir pasitikėti. Na, ir neteko nusivilti šįkart, patiko man ta tiršta grybienė. Patiko ir jautienos kepsnys su spanguoliukų padažu (gal dėl pačių spanguoliukų ir kilusių asociacijų šios vietos spanguoliukams?). Tik kad viso to buvo mažoka, mažoka. O ir jautiena buvo guminė, išėjau su paskutiniu kąsniu lyg su žuvačke.

M: Maistas skanus, tik gal jo šiek tiek mažoka buvo. Praėjus porai valandų jau norisi valgyti. Jautienos kepsnys buvo mažokas. Manau geriau yra gaminti iš pigesnių produktų, bet maisto bus daugiau, nei brangesnis patiekalas, tačiau mažesnė porcija už įkandamą kainą (sriuba + jautienos kepsnys = 15Lt).

Mačiau kitam klientui atneštos kiaulienos suktinuko patiekalas buvo kur kas geresnio dydžio. Ir pigesnis. Todėl jaučiuosi šiek tiek apsigavęs.

Verdiktas:

A: Mielai apsilankyčiau vėl. Jei ne papietauti, tai bent pavakaroti, tikrai. Ai, labai jėga dar tas music box’as, kur gali savo dainą už vieno litą kainą užsimesti bet kokiai progai.

M: Norisi pabandyti dar kartą, gal sočiau bus 🙂 be to visai gerai praleidau laiką.

“Būsi trečias” aludė

Pirmas įspūdis:

A: Ilgą laiką žinoma vieta, kur su draugeliu gali pasisėdėt ir įkabint vieną kitą gero alaus. Interesna tad paprobyt, kaip čia rimtesnis maistas nei vien zakuskė.

M: Dažnai čia apsilankydavome alučio išgerti ir užkąsti. Todėl lyg ir žinojome, kur einame. Tačiau juk ne vėlyvą vakarą einame ir ne su ta nuotaika, todėl dienos metu vieta ir atrodė kaip tikra aludė, ir kažkaip skaniam pavalgymui labai nenuteikė.

Aplinka:

A: Baras. Tamsus rūsys, užeiga, su mediniais stalais ir kitais deramais elementais. Tokią šviesią ankstyvą dieną, kokią su M apsilankėm čia, gal ir niūroka buvo pietauti/pusryčiauti.

M: Jop 🙂 ir aplink zujančios padavėjos buvo keista. Pasikartosiu, dienos metu maistui ne pati tinkamiausia aplinka.

Aptarnavimas:

A: Nieko kaip ir neprikiši – greitas, neužkliūnantis. Turint omeny apsilankymus Būsi trečias bare vakarais, malonus ir saviakiškas, ypač iš barmenų. Tiesa, maistą atnešė LABAI greitai, very gut.

M: Aš irgi prisidėsiu prie pagyrimo, kad aptarnavimas labai greitas. Užtrukomiš viso ne daugiau 20 min. Tikrai greiti pietūs.

Maistas:

A: Dienos pietų pasirinkimas didelis, surūšiuotas netgi pagal kainą, čiut ne kompleksais – gali pasiimti už 9/11/14 Lt. Nepamenu visko, kas ten buvo, bet gausos tikrai yra, triušienos net gali paragauti, va. Išrankus nebuvau, pasiėmiau antienos sriubytės su makaronais ir vištienos kepsnį. Sriubytė buvo tokiam labai jau mažam bliudukyje, kuris tačiau yra apgaulingas ir visai normaliai talpina, ilgokai valgėsi iš jo. Kepsnys buvo su garnyru aišku, bulvių koše ir daržovėm, kurių visko buvo idealus santykis (nu kažkaip va pasistebėjo tai suvalgius) – suvalgiau viską lygiom porcijom, netaupydamas ten pvz. mėsytės paskutiniam kąsniui. Patiko man šitie pietūs, žodžiu. Už 11 Lt pavalgiau sočiai.

M: Didelis pasirinkimas tiek maisto, tiek kainos atžvilgiu. Maistas skanus ir pakankamai sotus. Jeigu nesi išrankus, gali gana nebrangiai pavalgyti už 9-11 Lt.

Verdiktas:

A: Įspūdis geras tikrai, bet va dėl tos smukliškos tamsumos, abejoju, kad dažnai čia lankysiuos pietums. Pietums norisi šviesiau.

M: Norint greitai, skaniai pavalgyti, tinkama vieta,neturint didelių reikalavimų aplinkai. Taigi svečių nelabai norėtųsi nusivesti, tačiau išspręsti skrandžio užpildymo problemą bus galima labai paprastai.

Centro baras

Pirmas įspūdis:

A: Kaip ir nebuvo tokio, nesugalvojom, kur eiti, ir va užsukom į Totorių gatvę.

M: Dažnai praeidavau pro “Centro barą”. Visada tuštokas. Mažai veiksmo. Kas ten per vieta buvo paslaptis.

Aplinka:

A: Totorių gatvė aišku vilioja visuomet, vakarais ypač. Centro baro aplinka išorėje – super liuks faina: tvorelė, ale žalumynai (šiltu metu turbūt idiliška romantika), laiptukai į ale rūselyje įsikūrusį barą, nuteikia jaukiai. Na, bet viduje jausmas tai lyg Tauragės priemesčio užeigėlėje, kaip prisiminėm su M, erdvės ne per labiausiai, daug medžio, mažai šviesos, groja radijas.

M: Atrodo, kad atėjome į provincijos užeigą. Viena padavėja/barmenė, mes – vieninteliai klientai, neįpareigojanti aplinka… Smagu 🙂

Aptarnavimas:

A: Padavėjos kaip padavėjos, bet netinka man jos ten – pagalvojau kažkaip, kad tokioj vietelėj galbūt labiau tiktų savitarna.

M: Atidirbo savo darbą, nieko išskirtinio. Tik nepatinka man, kai klausinėja po kiekvieno patiekalo, ar skanu buvo. Negi sakysi, kad neskanu…

Maistas:

A: Pietumis likau patenkintas. Pasirinkimas nemažas, trys sriubos ir net šeši antri. Pasiėmiau “Barbeque” su sojų padažu, šviežių daržovių salotomis ir keptomis bulvėmis. Maistas skanus, bulvės tik sūrokos buvo (šį priekaištą dabar jau ir iš kitur girdėjau), sriuba atnešama ne lekštėse, o slojikėliuose ar kokiuose uždaromuose stikliniuose induose, kur laikomi būna, nežinau, cukrus gal, kas yra įdomu, bet nekažką, manau, nepatogu. Viso džiaugsmo kaina buvo 13,2 Lt, kas yra pusė velnio už pietus (3,7 už sriubą, 9,5 už antrą).

M: Pavalgėm sočiai. Tik va ta sriuba stiklainyje… Įdomu, kažkas naujo, tačiau nepraktiška. Valgiau šaltibarščius, kurie patys buvo labai geri, tačiau bulvės prie šaltibarščių – stipriai persūdytos. Antrą patiekalą paėmiau kepsnį, keptą brendžio padaže. Didelis ir skanus kepsnys! Sveikinimai man ta proga, kad pasisotinau už 14 Lt. Kainos manau didokos, kaip barui, esančiame rūsyje, niekuo neišsiskiriančiame Lietuvos provincijos mastu, grojančiame “M-1 plius” radiją ir turinčiame tik vieną barmenę/padavėją…

Verdiktas:

A: Na, tiesą pasakius, noro užsukti dabar vien iš šiaip intereso nėra. Neužkabino. Prasukti gal ir galima, užkąst su draugeliais ar alaus įkabint, tačiau pačilint nekyla noras. Gal kai šilčiau, gražiau.

M: Gal įdomiau būtų kur užmiestyje tokio tipo bare pavalgyti, tačiau ne Vilniaus miesto centre.

Orgazmus Lounge

Pirmas įspūdis

A: Nieko nebuvau girdėjęs apie šią vietelę, taigi ir nekėliau jokių lūkesčių. Aišku, pavadinimas iškart nuteikia suinteresuotai, o ir užėjus maloni nuostaba išlieka.

M: Kažkada praėjau pro šalį, pamačiau, kad yra dienos pietūs, atrodė, kad tai nestandartinė vieta, tai kodėl nepabandžius

Aplinka:

A: Ta nuostaba išlieka dėl pačios aplinkos ir vietos – beveik Gedimino prospekto galas, jauki gatvės atkarpa su kavinukėmis, šokoladinėmis ir vietelėmis užkąsti. Tiek iš išorės, tiek iš vidaus baras Orgazmus Lounge paliko labai gerą įspūdį – akiai maloniai įrengtas interjeras, patogios sofkutės prie langų įsirangymui (plg. People bare, padariau išvadą, sofkutės tinkamos nebent išsidrėbimui), telikai sienose su ramiais gamtos vaizdais, suderintos spalvos, nu tikras laundžas pačilinimui – harmonija tvyro ore, tik ir norisi ką nors atsivesti.

M: Be modernaus, tačiau jaukaus ir gana prabangaus interjero, labai smagi muzika. Tikra lounge muzika. Tiesiog gera bendrauti prie tokios muzikos. O padavėjos… mmm… smagu žiūrėti, kai personalas aprengtas tvarkinga ir išskirtine apranga. Moterys/merginos padavėjos su juodom suknelėm, baltom pėdkelnėm, juodais batukais, viršuj balti marškiniai ir raudonas kaklaraištis. Sexy, tačiau subtilu ir labai tvarkinga.

Aptarnavimas:

A: Kažkaip norisi pasakyti, kad nekrentantis į akis. Šaltas ir formalus, galbūt neutralus toks. Nežinau net, gal aplinka kompensuoja aptarnavimą, gal dėl mūsų pačių ūpo, aptarnavimas neįsiminė jokiu emociniu atspalviu, bent jau man. Na, bet kaip su M dažnai jau aptariame, kad jei nėra atgalinio ryšio iš vietos, kurioje tau pačiam norisi skleisti gerą ūpą, tai tas ūpas greitai išgaruoja ten.

M: Jau pietavau tris kartus. Personalo visada gana daug, gal todėl, kad pietavau visada šiek tiek po “pietų” (12:00-13:00) meto. Kadangi klientų nedaug, personalo daug, tai vis kažką veikia, valosi, tvarkosi, kažką ruošiasi… Šiek tiek nejauku dėl to. Aptarnavimas puikus, tačiau, kaip A rašo, oficialus ir šaltas. Tiesiog gerai atidirbtas darbas, tačiau bendravimo, tikrojo bendravimo, todėl kad tiesiog turėti ryšį su klientu, nėra.

Maistas:

A: Patys sako, kad esą jie yra viena geriausių sushi/fushion virtuvių, su tokiu maistu nesu labai pažįstamas, bet likau patenkintas (cha, patenkintas). Jokio valgyklos įspūdžio. Jokio gailesčio paeksperementavus. Pasiėmėm dienos pietus už 14lt, į kuriuos belekiek visko įėjo, gurmanas M papasakos, ir kava su pietumis 1lt tik (nors ir nelabai kokia pagaminimo atžvilgiu buvo). Išėjau patenkintas, bet su sušiais turbūt taip jau yra (o gal ir ne), kad po geros valandos jau vėl norėjau valgyti.

M: Pakankamai daug ir labai skaniai. “Bento” rinkinys (didesnis) – sriubytė, sushi ir karštas (14 Lt), mažesnis rinkynys (9Lt) yra tik sriuba ir sushi. Viskas labai skaniai ir gana įdomiai. Sushi visada padaro taip, kad greit vėl valgyt užsimanysi, tačiau maistas nėra tam, kad skrandis būtų pilnas. Maistas yra tam, kad turėtume energijos, tad nėra kuom per daug skųstis. Tačiau jausmas, kad rodos kątik valgei, o ir vėl nori, nėra smagus. Būtent šioje nuotraukoje sushi buvo daug. Kitus du kartus sushiai buvo mažesni arba jų mažiau. O japoniški ryžiai buvo visada. Turbūt kiekvieną dieną atsibostų…

Verdiktas:

A: Summa summarum, dienos pietų mieliau eičiau į People barą, bet čia norėčiau grįžti vakare kada ar/ir ką nors šiaip pasikviesti pabūti. Keista, bet būtent tas noras ateiti čia su kuom nors ir yra didžiausias pliusas. Gal pavadinime visgi ir glūdi paslaptis. A nice place to be.

M: Su A kalbėjom po pirmųjų pietų “Orgazmus Lounge”: šitaip pavalgius užsimanai orgazmo. Skanu, subtilu, jauku… Gera vieta papietauti su išskirtiniu žmogumi arba norint ką nors nustebinti išskirtine vieta. Tačiau kiekvieną dieną – ne man. Per daug neįprasta virtuvė bei šaltokas personalas.

Tribute to “Irmanto sriubos”

Tai yra specialus paminėjimas pamėgtos vietos, kuri šiandien užsidarė.

Pirmas įspūdis

A: Mane čia atsivedė M. Pirmas įspūdis buvo – nu ok, už sriubą mokėti 10 arba 14lt galiu sau leisti kartelį.

M: Pirmą kartą užsukau rugsėjo antroję pusėje, kai turėdamas svečią užsienietį pasiūliau pavalgyti sriubos. Taigi, užsukome. Ir kas ten iškart patiko… aptarnaujantis personalos. Dvi mergaitės ir pabendrauja, ir pajuokauja, ir puikiai savo darbą atlieka. Aplinka, sriuba, aptarnavimas: viskas kuo puikiausiai… Taip ir prasidėjo pastovus pusryčiavimas/pietavimas sriubytėse.

Aplinka

A: Atvirai pasakius, nors ir dauguma dieninių restoranų įrengti valgyklos tipo, neišvengsi to, taip ir Irmanto sriubytėse, tačiau jauku čia būti. Kartais su M užsibūdavom dar kokią valandą net pavalgę. Neišgersi čia alaus ar su draugais vakare neateisi, bet aplinka pavalgymui – pats tas.

M: Vieta gera, nes netoli gyvenu. Vidus jaukus. Muzika rami. Gali atsipalaiduoti, patogiai atsisėsti, pabendrauti arba tiesiog pabūti. Ko daugiau norėti?

Aptarnavimas

A: Gal iš dalies tai ir dėl aptarnavimo. Susibendravom su personalu, padavėjom ypač, kiekvienąsyk atėjus sriubytę pagardindavo koks juokelis ar small talk’as iš jų ar/ir mūsų pusės. Kartais netgi eidavom ne tiek gardžios sriubytės suvalgyti, kiek pačilinti su garantuotu geru ūpu.

M: Visada visur aptarnavimas turės didžiausią įtaka, kur pietauti, vakarieniauti, būti, chillin’ti, baliavoti, ūliavoti, tūsintis, gerti, valgyti, šokti, jeigu kiti faktoriai atitinka lūkesčius. Ne tiek pats aptarnavimas, tačiau bendraujantis, draugiškas personalas, kuris prideda didžiulę vertę, jeigu tu nori jaustis gerai ir jaukiai, nors ir pietautum, vakarieniautum, būtum, chillin’tum, baliavotum, ūliavotum, tūsintumeis, gertum, valgytum, šoktum. O ir personalo nedaug, ir jis pastovus, todėl visada atėjęs nerasi siurprizų.

Maistas

A: Pamėgau belekaip aš tas sriubytes po 10 ir 14lt, negaila būdavo nė kiek tų pinigų, – o ir netrūkdavo po tokių pietų daugiau nieko, sriubytė čia prisotinta, lyg būtų all-in pietūs. Kiekvieną dieną būdavo 4 sriubų pasirinkimas, visų neišragavau, bet kažkaip ir nesigailiu.

M: Kiekvieną dieną keturios skirtingos sriubos. Maža porcija, jei nesi labai išalkęs, arba jeigu esi A, į nuostolį įsirašys 10 Lt, didelė porcija, kurią kartais sunku įveikt, bet kurią dažniausiai valgau aš, – 14 lt nuostolio. Pora kartų esu užtaikęs ant nepavykusio “blyno”, tačiau “Irmanto sriubos” retai kada nuvilia.

Verdiktas

A: Paradoksalu, bet šioje vietoje gimė mum mintis išmėginti dienos pietus kitose vietose, o dabar kai sriubytės užsidaro ir nebeturime, kur pastoviai lankytis, tai neturime ir kitos išeities, kaip tik ieškoti tos naujos vietos. Bent kartą per savaitę čia užsukdavau, užsukčiau ir vėl.

M: “Irmanto sriubos” yra šio projekto įkvėpėjas. Liūdna, tačiau 2011 metų vasario 1 diena yra paskutinė sriubytėms. Išsikrausto. Ir dar neaišku kur. Gaila… Labai gaila… prarasti vietą, kuria niekad nenusivili, praleidi puikiai laiką, bei skaniai pavalgai. Bet kokiu atveju. Lauksim, kol jie kur nors atsidarys. O tada vėl bandysim 🙂

Kompanija

Pirmas įspūdis

A: Kaip ir su People, įspūdis buvo jau susidaręs dar prieš užeinant. Kai tik atsidarė ši vietelė, gedimino prospektas vėlais vakarais neužtildavo nuo garsios muzikos iš tos pusės, galvodavom GAL vakarėliai ten vyksta, o tai, suprantama, patraukia jauną žmogų.

M: Kažkada sausio pradžioje norėjau užsukti pavalgyti į Kompaniją. Buvo jau po 11 vakaro. Žmonių viduje nebuvo, todėl pamaniau, kad jau nebedirba. Be to nesinori būti kavinėje/bare/restorane, kur nėra žmonių. Tiesiog nejauku.O pasirodo, jie dirba iki 00:00.

Aplinka:

A: Laundžinė valgykla tokia. Vėlgi atsiranda noras įvardinti tai kaip valgyklą, na, nes toks jau jausmas. Didelės uždaros erdvės man mažam žmogui daug jaukumo nesuteikia. Nors jei dirbčiau konstituciniame teisme ar pan, tai greičiausiai lankyčiausi su savo kompanija.

M: Buvo pietų metas, todėl džiaugėmės, gavę paskutinį laisva staliuką. Aplink zujo padavėjos, grojo foninė muzika, tačiau ausiai nepatiko indų ir stalo įrankių skambesys. Jausmas, lyg valgykloje, kur žmonės per pietų pertrauką pietauja. Sutinku, kad vis dėlto, pietų metas, tačiau iš RESTORANO “Kompanija” tikėjausi daugiau.

Aptarnavimas:

A: Visas kolektyvas, kiek užmačiau per porą kartų bent, moteriškas. Su savininke ir ta teko susipažinti. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad mudviem su M teko prisistatyti, kas tokie esame (ne šiaip prisistatyti, bet prisistatyti, kokią misiją čia atliekame), tai nepaisant viso embarrassmento ir dar didesnio įdomumo, buvo malonu.

M: Aptarnavimas malonus, greitas. Kadangi nufotografavome dienos patiekalą, padavėja pradėjo klausinėti ar viskas tvarkoje. Ir iškart pasidarė nejauku… Apsilankius tris kartus jau tikėjausi šiek tiek šiltesnio, laisvesnio aptarnavimo/bendravimo. To negavau. Daug noriu matyt 🙂

Maistas:

A: Nemėgstu žuvienės anei grybų, anei dar kitų dalykų, bet jų teko paragauti imant dienos pietus, kuriems pasirinkimas nėra labai jau didelis (bent jau sriubos tai nepasirinksi, vieną tik). Kaina, berods, 11.99 Lt už viską. Tiek skoniu, tiek kaina nenusivyliau, rizikuočiau gal net imti dar ką nors, ko NEVALGAU.

M: Tris kartus valgiau tą pačią savaitę. Sriubos nepasirinksi. Antras patiekalas arba koks nors mėsiškas/žuviškas, arba blyneliai. Visus kartus valgiau mėsišką/žuvišką, kuris visus tris kartu atrodė vienodai. Mėsa/žuvis, bulvių košė, kopūstų salotos + burokėlių salotos ir viskas apibarstyta žolelėmis, visus tris kart vienodomis ir vienodai. Pirma mintis buvo, kad paprastas valgyklinis maistas šiek tiek papuoštas. Bet kiekvieną kartą toks pat papuošimas ir maisto išvaizda atrodė gana nuobodu. 11.99 Lt už tokius pietus. Dar duoda kompoto. BORINGGGG!!!!!!!

Verdiktas:

A: Nepaisant atrodytų gan teigiamo įvertinimo, rinkčiausi (ir kolkas renkuosi) visgi People barą.

M: Geras aptarnavimas (kuris, nors ir profesionalus, tačiau šaltokas), prastas paprastas maistas, mažas pasirinkimas. People baras laimi. Kol kas.