Archyvas

Autoriaus archyvas

Tres Mexicanos

M. Nutariau, kad reikia vėl sėsti ir parašyti savo įspūdžius iš įvairiausių maitinimo vietų. Kadangi namuose praktiškai nevalgau, tai maisto tenka ieškotis kur tik papuola 🙂 dažniausiai ten kur būnu.

Taigi, sekmadienio “rytas“. Beveik 14:00. Reikia kur nors pavalgyti. Pasirinkimas iš niekur – “Tres Mexicanos“. Esu prieš keletą metų buvęs, valgęs Nachos, kurie man ten nelabai patiko. Bet vis dėlto, valgyt noriu, galvot sunku, todėl ir toks pasirinkimas.

Įėjus į vidų įsivaizduok ką nori, nors ir pačią Meksiką, bet jauties lyg grąžioje provincijos kavinėje. Pora telikų ant sienų. Viena padavėja. Dominuoja oranžinė spalva ir jokio jaukumo.

Meniu didelis, ir išsirinkti, ką valgyti labai sunku. Kainos didokos. Bent jau kainos lūkesčius viršijo. Neigiama prasme. Beveik viskas virš 15lt ir vienodai atrodo. Štai draugė pasiėmė Burrito de Pollo. Didelis tas Burrito. Pilnas ryžių su trupučiu vištienos ir pupelių. Toks beskonis. Ir salotų juokingai mažai. Koks penktadalis pomidoro papjaustytas. Nors vaizdas ir atitiko tai, ką jie siūlo, bet skonis… Antrą kartą nevalgytum.

Mano valgyta kiauliena buvo nebloga. Gana skani, soti. Aštrokas padažas. Bet savo patiekalu likau patenkintas.

Kai atėjome, buvo keletas žmonių: prie vieno staliuko penki pagyvenę (turbūt) ispanai, kurie iš veido neatrodė labai patenkinti, bei lietuvių kompanija. Mums išeinant tapo beveik pilna. Draugų kompanijos, šeimos su mažais vaikais. Kazžkas ten vis dėlto traukia. Turbūt “Coronos“ alaus akcija. Tik 3,99Lt sekmadieniais.

Verdiktas paprastas, pats antrą kartą eiti neplanuoju ir draugų ten nesivesiu.

Reklama

Vapiano

Pirmas įspūdis

A: Dar kai dirbau Europoje, kaip tik Vapiano atsidarymo metu, jautėsi daug šurmulio, ypač pagausėjusiais užsieniečiais, kolegų nekantravimais išbandyti ir teigiamais įspūdžiais išbandžius šį big thing. Pats taip niekada ir nebuvau užsukęs, kol M manęs čia neatsivedė.

M: Kadangi dirbu šalia Europos, žinojau, kad atsidarys kažkas naujo ir nematyto. Kad į tą vietelę sukišti berods 4 mln. litų. Bet nesitikėjau, kad tai bus vieta, kur aš valgysiu bent kartą per savaitę, o dažniausiai kokius tris. Labai keista buvo visa kortelių sistema. Įeini, gauni kortelę, kurią kiekvieną kartą perkant ką nors turi pridėti prie “kasos“ (aparatas toks ten :D) ir išeidamas tą kortelę duodi “kasininkei“ ir susimoki. Man rodos už šitos kortelės pametimą gresia 150 lt skola.

Aplinka

A: Iš lauko tai toks jau jausmas, kad Vapiano apsiėmė visą pirmą aukštą sau. Europos pirmame aukšte daug visko, bet apsilankęs Vapiano visgi supranti, kad nu tikrai jis didelis, daug erdvės. Ir ta erdvė puikiai įrengta, malonu būti, o ypač valgyti. Kažkaip labai sveikintinai rastas sprendimas, kaip puikiai suderinti diiiidžiulę virtuvę ir valgyklą, pasisėdėjimo laundžą su bariuku taip, kad net nekiltų noras viso šito pavadinti nei valgykla, nei baru. Toks turbūt yra restoranas. Arba tiesiog Vapiano brings it to the next level, bent čia, Lietuvoje.

M: Matosi kur tie 4 milijonai sukišti. Medinės grindys, mediniai stalai, prie kurio kiekvieno yra rozetės pakrauti kompo “batarkę“, ant kiekvieno (gal turbūt beveik) stalo vazonėliai su šviežiais prieskoniais maistui pagardinti, pisuaras tulike su nupiešta musyte, kad geriau pataikytum… Ir virš “virtuvės“ esanti didžiulė juoda lenta su įdomiais piešiniais ir frazėm apie maistą. Atrodo viskas atidirbta iki menkiausios smulkmenos. Nors ir “Vapiano“ apibūdinčiau kaip prabangią self-service valgyklą, tačiau čia jauku, kad pats sau apsitarnavimas dar to jaukumo priduoda.
Beje, “Vapiano“ yra viena iš tų retų ir visiškai nelogiškų vietų, kur yra alaus (0,5l – 5,5lt)  pigesnio už arbatą (6lt).

Aptarnavimas:

A: Nė karto nenusivyliau dar. Merginos maloniai pasitinka, o kai dalyvauji savo maisto gaminime ir dar spėji pakomunikuoti su tai darančiu, tai kažkaip net ypatinga pasidaro, imi norėti to maisto, o paragavus ir pasitikėti, kad nenusivilsi.

M: Apsilankęs esu tikrai labai daug kartų. Nepamenu nei vieno karto, kai buvau kuom nors nepatenkintas. Visą maisto darymą stebi pats. Virėjai klausinėja dėl kiekvieno priedo (na gerai, ne kiekvieno), patys pasiūlo kažką naujo ir t.t. Po patį “restoraną“  prabangią valgyklą zuja bent vienas arba du asmenys,  sutvarkantys stalus. Problemų kol kas nerasta. Viskas puiku. Visi šiltai draugiškai ir tikrai neatmestinai bendrauja ir šypsosi.

Maistas

A: Makaronai, salotos, pica ir sriuba. Ir baras. Neišmėginau tik sriubų turbūt. Maistas – nuostabus. Nereikia tuščiažodžiauti, tikrai. Viskas gaminama vietoje ant akių, kai pats dalyvauji. Šiaip jau brangu eiliniam pavalgymui ar labai dažnam apsilankymui, bet dienos pietų variantas yra labai optimalus – už 15 Lt gali paragauti iš kiekvieno skyriaus ko nors ir dar su priedais. Pavyzdžiui, makaronai+salotos arba desertas, tas pats su pica. Skeptiškai buvau nusiteikęs dienos pietų salotoms su vištiena (be jokių priedų ar “antrų“) – kaipgi čia galima pavalgyti sočiai vien nuo žolių visokių, – betgi pasirodo, dar ir kaip galima. Ir jautiesi pavalgęs gerai, neapsunksi, nepakerta miegas ar kažką. Taigi pamėgau labai salotas, bent jau čia. Iš naujo atradau makaronus. Picos tokios, ant kurių nereikia užsipilti belekiek balto padažo, kad būtų skaniau. Nu pasaka kaip nuostabu, tikra maisto palaima.

M: Salotos – pats paprašysi kokių priedų nedėti (svogūnų), kaip pagardinti kepamą vištieną, kokį padažą pasirinkti ir t. t. Skanu ir tikrai sveika (na sako, kad salotos sveika). Porcija soti, tačiau lengva – po jos prigulti popietinio pogulio nesinori.
Makaronai – pasirenki pačius makaronus ir padažą prie jų. Daug nesu bandęs, tačiau vėlgi, nusivilti neteko. Gaminami vietoje, išverdami per porą minučių. Visada idealiai išvirti (nei per minkšti, nei per kieti). Vienas draugas (kitas A) užsimanė susirasti, kur jų nusipirkti, tačiau po tiesos sužinojimo, kad jie ruošiami vietoje, teko nusivilti.
Picos – prabangesnis dalykas, nebent priedai paprastesni. Kečupo ir jokio kito padažo jie prie picos neduoda ir neturi. IR NEREIKIA!!! Teko girdėti nepatenkintų atsiliepimų iš draugų, tačiau bandė tik vieną kartą.
Ir labai skanūs guminukai, kuriais galima pasivaišinti išeinant iš restorano.

Tačiau bananinis pieno kokteilis buvo nekoks. Šiltas… ir jo mažoka.

A: Taip, guminukais niekada nepražiopsau progos pasivaišinti, gerai juk peristaltikai ir pan!!1!

Verdiktas

A: Dabar jau ir aš čia užsuku bent kartą per savaitę. Tiesą pasakius, dabar jau norisi čia užsukti savaime.

M: Sveika, skanu, jauku. Vienintelis minusas yra kaina. Tačiau galima skaniai ir sočiai pavalgyti pasirinkus paprastesnius priedus. Veskitės draugus, bandykite patys. Turėtumėte nenusivilti.

Didžioji Kinija

Pirmas įspūdis

A: Belekiek kartų praeidavau pro šitą Didžiąją Kiniją (Konstitucijos pr. 12), prašmatniai ir egzotiškai atrodančią vietelę, bet taip ir nežinau, kodėl nesusiviliodavau užsukti.

M: Belekiek kartų jau buvau čia buvęs. Norėjau atsivesti ir A. Čia pirmą kartą ragavau kinietiško maisto ir čia pirmą kartą naudojausi lazdelėmis. Žinojau kur einu, tiesiog senokai buvau buvęs.

Aplinka:

A: Kaip ir minėjau, egzotika padvelkia. Greičiausiai taip ir turėtų būti šiuo atveju, niekas neperspausta, autentiškumo priduoda kažkiek, tiek išorėje, tiek viduje. Tiesą pasakius, visko labai neapžiūrėjau, labai jau norėjau valgyti. Kažkuriuo metu pasijutau lyg užsienietiškam filme su china town’u.

M: Teisingai pasakyta, egzotiška, tačiau neperspausta. Smagus akvariumas. Smagu, kad papūgėlės (turbūt) nuolat čirškia. Jaukumo suteikia.

Aptarnavimas:

A: Gal taip užtaikėme, gal pasisekė, gal taip yra – maloni mergina mus aptarnavo, laisvai pasijutau.

M: Padavėja gera pasitaikė. Dar viena yra gerulė. Su šypsena visada ir maloniai aptarnauja. Esu apturėjęs ir blogesnių akimirkų, tačiau šį kartą mums pasisekė, padavėja linksma, maloniai bendraujanti ir atsipalaidavusi.

Maistas:

A: LABAI SKANUS buvo! Vienas tų retų kartų, kai ko nors paragauji ir gaila net greitai suvalgyti, nes pertrumpai pasimėgausi. Aš čia apie savo traškią vištieną su sezamais, ryžiais ir daržovėmis. Dalykas tikrai geras, norėčiau dar kartą apsilankyti kad ir to paties. Patiko dar dienos pietų toks variantas, kai imdamas tik karštą patiekalą sumoki 12 Lt, o jei visą komplektą su dienos sriubyte ir dar arbata, tai 13 Lt tuomet. Sriubytė buvo mažutė žuvienė-daržovienė, bet viską, man bent jau, tikrai kompensavo antras, išejau sotus ir laimingas.

M: Valgiau mėgstamiausio patiekalo – žuvies skonio baklažanų. Kažkada pats bandžiau pasigaminti, visiškas šlamštas gavos ): Porcija gerulė, skaniai ir teisingai paruošta. Nors už kelių dienų dar kartą su A apsilankėme, baklažanai buvo neiškepę. Maisto pasirinkimas didelis. Jeigu neklystu, 15 patiekalų kiekvieną dieną, o skirtingomis savaitės dienomis dar po vieną skirtingą patiekalą. Štai tokie tie verslo pietūs.

Verdiktas:

A: Išėjau tikrai patenkintas, su mielu noru pargrįšiu!!!!

M: A išėjo tikrai patenkintas. Teks grįžti dar kartą. Mielai prisijungsiu 🙂

Misterija

Pirmas įspūdis:

A: LABAI geras, visada norėjosi čia užeiti ŠIAIP (buvo girdėti gandų, kad gera vieta tai yra prasidėjimui ir dasimušimui).

M: Net negalvojau, kad jie turi dienos pietus. Kaip ir “Būsi trečias“ galėtų savo vakarinius lankytojus informuoti, kad jei turi dienos pietus, gal tada susilauktų daugiau lankytojų. “People“ baras tai daro su didžiuliu plakatu ant savo vitrininių langų, todėl visada pilnas pietaujančiųjų.

Vėlgi, tai vieta vakaroti ir ūliavoti, o ne pietauti. Bent taip jaučiasi apsilankius.

Aplinka:

A: Jei pasilieki ties baru, tai puiku viskas. Kiti kambarėliai tai primena šimtadienio tipo išsinuomotą namą tūseliui, ale diskocekai skirta (nors, viršuj nebuvau) (bet jei turint omeny išsinuomotą namą, tuomet – NICE). Dviprasmiški jausmai, tiesą pasakius.

M: Žmonių, bent kol mes pietavome, buvo nedaug. Iš jų bent dvi buvo baro darbuotojos, todėl žmonių iš gatvės buvo… 3. Kartu su mumis. Vėliau jų daugiau atėjo, tačiau matėsi, kad jau ne pietų pavalgyti.

Visgi jauku. Apšvietimas vakarinis įjungtas. Ir, pagalvojus, gal tai šiek tiek nukreipia mintis nuo darbų ir leidžia iš tikrųjų pailsėti per pietų pertrauką.

Aptarnavimas:

A: Kadangi M visa tai aprašė pirmas, tai belieka tik pritarti – jaučiausi jaukiai ir kaip savas. Patiko personalas. Na, ir patinka. GERAS SPRENDIMAS GERAI KOMPANIJAI, ar kaip ten, labai vilioja.

M: Ką iš karto su A pastebėjome – mes jau čia savi. Užteko vieną/du kartus vakare apsilankyti ir jau draugiškumas iš padavėjos/barmenės jaučiamas. O tai yra labai smagu. Jautiesi savas. Visa kita atitiko lūkesčius. Antrojo patiekalo teko truputį palaukti, tačiau tai tik parodo, kad jis ruošiamas vos tik gavus užsakymą, o ne iš anksto. Bet tai tik parodo, kad maistas nėra paruoštas iki galo iš anksto.

Vienas minusas, viduje nebuvo dienos pietų meniu. Tik internete arba užkabintas lauke ant durų, todėl teko klausti, ką turi…

Maistas:

A: Eilinį kartą, kai sriubų pasirinkimas yra tik iš grybienės arba aštrienės, ko nei vieno, nei kito nepasakyčiau, kad labai mėgstu, tenka surizikuoti ir pasitikėti. Na, ir neteko nusivilti šįkart, patiko man ta tiršta grybienė. Patiko ir jautienos kepsnys su spanguoliukų padažu (gal dėl pačių spanguoliukų ir kilusių asociacijų šios vietos spanguoliukams?). Tik kad viso to buvo mažoka, mažoka. O ir jautiena buvo guminė, išėjau su paskutiniu kąsniu lyg su žuvačke.

M: Maistas skanus, tik gal jo šiek tiek mažoka buvo. Praėjus porai valandų jau norisi valgyti. Jautienos kepsnys buvo mažokas. Manau geriau yra gaminti iš pigesnių produktų, bet maisto bus daugiau, nei brangesnis patiekalas, tačiau mažesnė porcija už įkandamą kainą (sriuba + jautienos kepsnys = 15Lt).

Mačiau kitam klientui atneštos kiaulienos suktinuko patiekalas buvo kur kas geresnio dydžio. Ir pigesnis. Todėl jaučiuosi šiek tiek apsigavęs.

Verdiktas:

A: Mielai apsilankyčiau vėl. Jei ne papietauti, tai bent pavakaroti, tikrai. Ai, labai jėga dar tas music box’as, kur gali savo dainą už vieno litą kainą užsimesti bet kokiai progai.

M: Norisi pabandyti dar kartą, gal sočiau bus 🙂 be to visai gerai praleidau laiką.

“Būsi trečias“ aludė

Pirmas įspūdis:

A: Ilgą laiką žinoma vieta, kur su draugeliu gali pasisėdėt ir įkabint vieną kitą gero alaus. Interesna tad paprobyt, kaip čia rimtesnis maistas nei vien zakuskė.

M: Dažnai čia apsilankydavome alučio išgerti ir užkąsti. Todėl lyg ir žinojome, kur einame. Tačiau juk ne vėlyvą vakarą einame ir ne su ta nuotaika, todėl dienos metu vieta ir atrodė kaip tikra aludė, ir kažkaip skaniam pavalgymui labai nenuteikė.

Aplinka:

A: Baras. Tamsus rūsys, užeiga, su mediniais stalais ir kitais deramais elementais. Tokią šviesią ankstyvą dieną, kokią su M apsilankėm čia, gal ir niūroka buvo pietauti/pusryčiauti.

M: Jop 🙂 ir aplink zujančios padavėjos buvo keista. Pasikartosiu, dienos metu maistui ne pati tinkamiausia aplinka.

Aptarnavimas:

A: Nieko kaip ir neprikiši – greitas, neužkliūnantis. Turint omeny apsilankymus Būsi trečias bare vakarais, malonus ir saviakiškas, ypač iš barmenų. Tiesa, maistą atnešė LABAI greitai, very gut.

M: Aš irgi prisidėsiu prie pagyrimo, kad aptarnavimas labai greitas. Užtrukomiš viso ne daugiau 20 min. Tikrai greiti pietūs.

Maistas:

A: Dienos pietų pasirinkimas didelis, surūšiuotas netgi pagal kainą, čiut ne kompleksais – gali pasiimti už 9/11/14 Lt. Nepamenu visko, kas ten buvo, bet gausos tikrai yra, triušienos net gali paragauti, va. Išrankus nebuvau, pasiėmiau antienos sriubytės su makaronais ir vištienos kepsnį. Sriubytė buvo tokiam labai jau mažam bliudukyje, kuris tačiau yra apgaulingas ir visai normaliai talpina, ilgokai valgėsi iš jo. Kepsnys buvo su garnyru aišku, bulvių koše ir daržovėm, kurių visko buvo idealus santykis (nu kažkaip va pasistebėjo tai suvalgius) – suvalgiau viską lygiom porcijom, netaupydamas ten pvz. mėsytės paskutiniam kąsniui. Patiko man šitie pietūs, žodžiu. Už 11 Lt pavalgiau sočiai.

M: Didelis pasirinkimas tiek maisto, tiek kainos atžvilgiu. Maistas skanus ir pakankamai sotus. Jeigu nesi išrankus, gali gana nebrangiai pavalgyti už 9-11 Lt.

Verdiktas:

A: Įspūdis geras tikrai, bet va dėl tos smukliškos tamsumos, abejoju, kad dažnai čia lankysiuos pietums. Pietums norisi šviesiau.

M: Norint greitai, skaniai pavalgyti, tinkama vieta,neturint didelių reikalavimų aplinkai. Taigi svečių nelabai norėtųsi nusivesti, tačiau išspręsti skrandžio užpildymo problemą bus galima labai paprastai.

Centro baras

Pirmas įspūdis:

A: Kaip ir nebuvo tokio, nesugalvojom, kur eiti, ir va užsukom į Totorių gatvę.

M: Dažnai praeidavau pro “Centro barą“. Visada tuštokas. Mažai veiksmo. Kas ten per vieta buvo paslaptis.

Aplinka:

A: Totorių gatvė aišku vilioja visuomet, vakarais ypač. Centro baro aplinka išorėje – super liuks faina: tvorelė, ale žalumynai (šiltu metu turbūt idiliška romantika), laiptukai į ale rūselyje įsikūrusį barą, nuteikia jaukiai. Na, bet viduje jausmas tai lyg Tauragės priemesčio užeigėlėje, kaip prisiminėm su M, erdvės ne per labiausiai, daug medžio, mažai šviesos, groja radijas.

M: Atrodo, kad atėjome į provincijos užeigą. Viena padavėja/barmenė, mes – vieninteliai klientai, neįpareigojanti aplinka… Smagu 🙂

Aptarnavimas:

A: Padavėjos kaip padavėjos, bet netinka man jos ten – pagalvojau kažkaip, kad tokioj vietelėj galbūt labiau tiktų savitarna.

M: Atidirbo savo darbą, nieko išskirtinio. Tik nepatinka man, kai klausinėja po kiekvieno patiekalo, ar skanu buvo. Negi sakysi, kad neskanu…

Maistas:

A: Pietumis likau patenkintas. Pasirinkimas nemažas, trys sriubos ir net šeši antri. Pasiėmiau “Barbeque“ su sojų padažu, šviežių daržovių salotomis ir keptomis bulvėmis. Maistas skanus, bulvės tik sūrokos buvo (šį priekaištą dabar jau ir iš kitur girdėjau), sriuba atnešama ne lekštėse, o slojikėliuose ar kokiuose uždaromuose stikliniuose induose, kur laikomi būna, nežinau, cukrus gal, kas yra įdomu, bet nekažką, manau, nepatogu. Viso džiaugsmo kaina buvo 13,2 Lt, kas yra pusė velnio už pietus (3,7 už sriubą, 9,5 už antrą).

M: Pavalgėm sočiai. Tik va ta sriuba stiklainyje… Įdomu, kažkas naujo, tačiau nepraktiška. Valgiau šaltibarščius, kurie patys buvo labai geri, tačiau bulvės prie šaltibarščių – stipriai persūdytos. Antrą patiekalą paėmiau kepsnį, keptą brendžio padaže. Didelis ir skanus kepsnys! Sveikinimai man ta proga, kad pasisotinau už 14 Lt. Kainos manau didokos, kaip barui, esančiame rūsyje, niekuo neišsiskiriančiame Lietuvos provincijos mastu, grojančiame “M-1 plius“ radiją ir turinčiame tik vieną barmenę/padavėją…

Verdiktas:

A: Na, tiesą pasakius, noro užsukti dabar vien iš šiaip intereso nėra. Neužkabino. Prasukti gal ir galima, užkąst su draugeliais ar alaus įkabint, tačiau pačilint nekyla noras. Gal kai šilčiau, gražiau.

M: Gal įdomiau būtų kur užmiestyje tokio tipo bare pavalgyti, tačiau ne Vilniaus miesto centre.

Orgazmus Lounge

Pirmas įspūdis

A: Nieko nebuvau girdėjęs apie šią vietelę, taigi ir nekėliau jokių lūkesčių. Aišku, pavadinimas iškart nuteikia suinteresuotai, o ir užėjus maloni nuostaba išlieka.

M: Kažkada praėjau pro šalį, pamačiau, kad yra dienos pietūs, atrodė, kad tai nestandartinė vieta, tai kodėl nepabandžius

Aplinka:

A: Ta nuostaba išlieka dėl pačios aplinkos ir vietos – beveik Gedimino prospekto galas, jauki gatvės atkarpa su kavinukėmis, šokoladinėmis ir vietelėmis užkąsti. Tiek iš išorės, tiek iš vidaus baras Orgazmus Lounge paliko labai gerą įspūdį – akiai maloniai įrengtas interjeras, patogios sofkutės prie langų įsirangymui (plg. People bare, padariau išvadą, sofkutės tinkamos nebent išsidrėbimui), telikai sienose su ramiais gamtos vaizdais, suderintos spalvos, nu tikras laundžas pačilinimui – harmonija tvyro ore, tik ir norisi ką nors atsivesti.

M: Be modernaus, tačiau jaukaus ir gana prabangaus interjero, labai smagi muzika. Tikra lounge muzika. Tiesiog gera bendrauti prie tokios muzikos. O padavėjos… mmm… smagu žiūrėti, kai personalas aprengtas tvarkinga ir išskirtine apranga. Moterys/merginos padavėjos su juodom suknelėm, baltom pėdkelnėm, juodais batukais, viršuj balti marškiniai ir raudonas kaklaraištis. Sexy, tačiau subtilu ir labai tvarkinga.

Aptarnavimas:

A: Kažkaip norisi pasakyti, kad nekrentantis į akis. Šaltas ir formalus, galbūt neutralus toks. Nežinau net, gal aplinka kompensuoja aptarnavimą, gal dėl mūsų pačių ūpo, aptarnavimas neįsiminė jokiu emociniu atspalviu, bent jau man. Na, bet kaip su M dažnai jau aptariame, kad jei nėra atgalinio ryšio iš vietos, kurioje tau pačiam norisi skleisti gerą ūpą, tai tas ūpas greitai išgaruoja ten.

M: Jau pietavau tris kartus. Personalo visada gana daug, gal todėl, kad pietavau visada šiek tiek po “pietų“ (12:00-13:00) meto. Kadangi klientų nedaug, personalo daug, tai vis kažką veikia, valosi, tvarkosi, kažką ruošiasi… Šiek tiek nejauku dėl to. Aptarnavimas puikus, tačiau, kaip A rašo, oficialus ir šaltas. Tiesiog gerai atidirbtas darbas, tačiau bendravimo, tikrojo bendravimo, todėl kad tiesiog turėti ryšį su klientu, nėra.

Maistas:

A: Patys sako, kad esą jie yra viena geriausių sushi/fushion virtuvių, su tokiu maistu nesu labai pažįstamas, bet likau patenkintas (cha, patenkintas). Jokio valgyklos įspūdžio. Jokio gailesčio paeksperementavus. Pasiėmėm dienos pietus už 14lt, į kuriuos belekiek visko įėjo, gurmanas M papasakos, ir kava su pietumis 1lt tik (nors ir nelabai kokia pagaminimo atžvilgiu buvo). Išėjau patenkintas, bet su sušiais turbūt taip jau yra (o gal ir ne), kad po geros valandos jau vėl norėjau valgyti.

M: Pakankamai daug ir labai skaniai. “Bento“ rinkinys (didesnis) – sriubytė, sushi ir karštas (14 Lt), mažesnis rinkynys (9Lt) yra tik sriuba ir sushi. Viskas labai skaniai ir gana įdomiai. Sushi visada padaro taip, kad greit vėl valgyt užsimanysi, tačiau maistas nėra tam, kad skrandis būtų pilnas. Maistas yra tam, kad turėtume energijos, tad nėra kuom per daug skųstis. Tačiau jausmas, kad rodos kątik valgei, o ir vėl nori, nėra smagus. Būtent šioje nuotraukoje sushi buvo daug. Kitus du kartus sushiai buvo mažesni arba jų mažiau. O japoniški ryžiai buvo visada. Turbūt kiekvieną dieną atsibostų…

Verdiktas:

A: Summa summarum, dienos pietų mieliau eičiau į People barą, bet čia norėčiau grįžti vakare kada ar/ir ką nors šiaip pasikviesti pabūti. Keista, bet būtent tas noras ateiti čia su kuom nors ir yra didžiausias pliusas. Gal pavadinime visgi ir glūdi paslaptis. A nice place to be.

M: Su A kalbėjom po pirmųjų pietų “Orgazmus Lounge“: šitaip pavalgius užsimanai orgazmo. Skanu, subtilu, jauku… Gera vieta papietauti su išskirtiniu žmogumi arba norint ką nors nustebinti išskirtine vieta. Tačiau kiekvieną dieną – ne man. Per daug neįprasta virtuvė bei šaltokas personalas.